Miškas – tai itin vertingas turtas, todėl miško savininkas, kai mediena jau pakankamai subrendusi, svarsto, ar ją parduoti, kaip toliau elgtis su turimu mišku. Šiandien yra ir nemažai įmonių, superkančių medieną, nes medienos paklausa yra didžiulė, lyginant su pasiūla. Mediena naudojama statybose, pramonėje, baldų gamyboje, iš jos gaminamas kuras ir taip toliau. Įmonių, skelbiančių, kad perka mišką Lietuvoje yra be galo daug. Vienos bendrovės investuoja į miško sklypus ir nesivaiko trumpalaikės naudos vertindamos visus privalumus, kuriuos teikia gyvas, neiškirstas miškas.
Paprastai skelbimuose nurodoma, kad mišką perka arba su žeme, arba išsikirti. Tarp to yra nemažai skirtumų. Pavyzdžiui, mišką perkant su žeme, jau reikia ir teisininkų įsikišimo, nes perduodama ne tik mediena, bet ir teisės į miško žemę. Pardavėjui mišką verta parduoti tada, kai jis nebemato tikslų turėti mišką ir pinigus nori investuoti kitur. Už turimą mišką kasmet reikia mokėti gyventojų pajamų mokesčius, mišku reikia nuolat rūpintis: jį valyti, iškirtus – apželdinti, saugoti, prižiūrėti kitais būdais. Itin daug rūpesčių reikalauja jaunas miškas: medelius prireikia retinti, ugdyti, prižiūrėti. Todėl kartais geriausia išeitis – pardavimas, turint omenyje, kad miško kaina yra ganėtinai aukšta. O ir žmonių, skelbiančių „perku mišką“ yra išties daug, tiesiog miško nereikėtų parduoti bet kam.