Vaismedžių genėjimas
Vaismedžių genėjimas – tai procesas, visapusiškai pagerinantis vaismedžių struktūrą ir būklę. Pirma, gebėjimo dėka tinkamai suformuojamas medelis ar krūmas. Tokiu būdu neleidžiama vaismedžiui, užaugti per aukštam. Be to, galima išgauti gražią formą – tai taikytina obelims ar kriaušėms. Genėjimas padeda palaikyti vaismedį sveiką, nes senos šakos trikdo maisto medžiagų tekėjimą, todėl jas nedelsiant reikėtų pašalinti. Genėjimo dėka vaismedis gali duoti daugiau vaisų, o genint tam tikra prasme pagerinama ir vaisių kokybė. Taigi tai visapusiškai naudingas procesas, sodininkų praktikuojamas ankstyvą pavasarį, dar neišsprogus lapams, arba vėlybą rudenį, kai vaismedžiai jau numetę lapus.
Jaunų vaismedžių genėjimo paskirtis – norint, kad augalas suformuotų tvirtą vainiką, ant kurio laikysis ir puikiai derės vaisiai, nelūš šakos, ypač kai siaučia vėjai ar vėtros. Genint jaunus medelius, galima pagreitinti pirmųjų vaisių derlių, paankstinti derlių. Pirmiausia reikia pašalinti ligų pažeistas šakas, o jau vėliau retinami vainikai. To priežastis – kad medis gautų daugiau saulės šviesos ir pasisavintų naudingąsias medžiagas bei kad ant lapų „geriau“ nugultų nuo kenkėjų purškiami chemikalai. Jei medis turi per daug šakų, natūraliai jis nesugeba sukrauti tiek vaisių, tad vaisius veda tik kas antrus metus. Šią problemą taip pat gali padėti išspręsti vaismedžių genėjimas.
Dažniausiai genimos aukštyn augančios šakos, kadangi aukštesnius nei 3-4 metrų medžius sunku prižiūrėti, jau nekalbant apie tai, kad sudėtinga nuskinti sunokusius vaisius. Vis populiarėja žemaūgiai vaismedžiai, tačiau ir jie negenimi gali išaugti kur kas aukštesni negu tikėtasi. Vaismedžių genėjimas rezultatų duoda tuomet, kai medžiai genimi taisyklingai. Reikia gerai išmanyti vaismedžių dalis. Pagrindinės tokių medžių dalys – tai liemuo ir šakos. Obelų kamienas paprastai būna 0,5-1 metro aukščio, o kriaušių ir vyšnių – kiek žemesnis. Kai medžiai užauga, pašalinama jų liemens viršūnė. Iš liemens išaugusios stambesnės šakos laikomis pagrindinėmis, o smulkiosios – papildomomis, tad jas laikui bėgant reikia išgenėti.
Vaismedžių genėjimas sudarytas iš kelių etapų: retinimo, trumpinimo, šakų atlenkimo ir formavimo, užveržimas viela, liemens ir šakų žiedavimas. Visi šie etapai derinami priklausomai nuo vaismedžių amžiaus ir poreikio juos retinti. Retinimas ir trumpinimas bei užlenkimas laikomi pagrindiniais retinimo veiksmais, o formavimas, užveržimas viela bei žiedavimas – šalutiniais. Pirmamečių vaismedžių ekspertai genėti nepatartina. Visos priemonės, kurių galima imtis – tai atlenkti šakeles arba nugnybti jų viršūnėles bei nereikalingus ūglius. Taigi vaismedžių genėjimas yra tiesiog privalomas norint, kad medžiai augtų gražios formos, derėtų ir tektų naudos. Tačiau nemokant genėti ir tuo nepasidomėjus, vaismedžiams galima pridaryti daugiau žalos nei naudos. Tad prieš imantis šio darbo reikėtų pasidomėti genėjimu ir pagrindiniais su tuo susijusiais veiksmais.