Mokslininkai mano, kad kaip ir daugelis kitų mūsų protėvių atradimų vilnos naudojimas atsirado dėl poreikio išgyventi. Vilna pradėta naudoti Neolito laikotarpiu, kuomet greičiausiai siekiant susišildyti, pradėti naudoti įvairiausių gyvūnų kailiai. Greitai pirmykščiai žmonės suvokė, kad vilna suteikia puikią apsaugą ir šilumą, taigi tuomet pradėjo vystytis vilnos apdirbimui skirti įrankiai. Štai maždaug apie 4000 metus prieš Kristų babiloniečiai jau vilkėjo visiškai iš vilnos pagamintus drabužius.
Bėgant laikui žmonės prisijaukino galvijus auginančius vilną. Avių vilna greitai buvo pradėta laikyti viena lengviausiai apdirbamų. Maždaug 11 ir 12 amžiuose vilnos prekyba sparčiai suklestėjo. Anglai pradėjo garsėti kokybiškos prekės gamyba, o šalia įsikūrę flamandai vilnos padirbimo technologijomis. Įdomu, kad anglai tik nuimtą vilną parduodavo flamandams, o šie perdirbę ją praduodavo atgal anglams.
Ambicingieji britai greitai suprato vilnos gamybos ir tuo pačiu šios apdirbimo technologijų svarbą. Taigi greitai buvo priimti įstatymai draudžiantys išvežti tik nuo avių nuimtą vilną. To pasėkoje pradėjo vystytis vilnos apdirbimo cechai. Vėliau D.Britanijoje buvo priimta dar keletas keistesnių įstatymų susijusių su vilna… Siekiant apsaugoti šalies pranašumus vilnos rinkose, anglai uždraudė savo kolonijose auginti angliškas avis. Pažeidžiantiems įstatymą grėsė bausmė – rankos nukirtimas.
Mūsų laikais vilna prekiaujama globalioje rinkoje. Didžiausi šios prekės gamintojai yra Australija, Argentina, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Naujoji Zelandija. JAV taip pat yra ir didžiausia prekės vartotoja, o Australija didžiausia tiekėja, šalis užima maždaug ketvirtadalį pasaulinės rinkos.
Daugelį amžių vilnos gamyba buvo laikoma smulkiu verslu, tačiau šiuo metu tai viena didžiausių rinkų pasaulyje. Yra skaičiuojama, kad per metus parduodama vilnos gaminių už maždaug 22 milijardus litų. Pasaulyje drabužių audiniams daugiausiai sunaudojama medvilnės, tačiau kalbant apie audinius išgaunamus iš gyvūnų pagaminamo pluošto vilna užima pirmąją vietą.
Žaliava
Dažniausiai žmonės mano, kad vilna yra išgauna vien tik iš avių. Deja, taip manyti yra klaidinga yra keletas kitų rūšių gyvūnų auginančių puikų vilnos pluoštą. Tokiais gyvūnais laikomi kupranugariai, ožkos, lamos ir triušiai.
Žvelgiant į vilną iš mokslinės pusės verta žinoti, kad ši susideda iš baltymo kerotino Gyvūnų vilnos ilgis varijuoja nuo 3.8 centimetrų iki 38 centimetrų priklausomai nuo gyvūno rūšies. Kiekvienas plaukas susideda iš trijų pagrindinių dalių: odos, žievės ir šerdies.
Taip vadinama avies vilnos oda yra viršutinis sluoksnis. Šis sluoksnis plauką dengia tarsi žuvies žvynai yra atlieka apsauginę funkciją. Paprastai dviem pluoštams susilietus šie sukimba, dėl šios savybės vilną lengva velti.
Žievė yra vidurinė vilnos pluošto dalis susidedanti iš milijonų cigaro formos ląstelių. Natūralios spalvos vilnoje žievė yra pripildyta melanino. Šis sluoksnis taip pat atsakingas už tik vilnai būdingą vėlimąsi.
Šerdis dažniausiai randama tik aukščiausios kokybės vilnos pluošte. Ši dalis susideda iš kelių korėtų ląstelienos sluoksnių, dėka kurių vilnoje lengvai išsilaiko oras. Dėl šios savybės medžiaga lengvai izoliuoja šilumą ir sustabdo šios praradimą į aplinką.
Vilnos pluoštas turi hidrofilinių savybių dėl ko yra labai lengvai dažomas. Taip pat šis audinys pasižymi dideliu tamprumu, tyrimais yra nustatyta, kad iki suplyštant vilną galima ištempti nuo 25 iki 30 procentų. Ir galiausiai vilna visgi turi ir vieną neigiamą savybę sušlapusi mėgsta susitraukti.
Šiais laikais vilna naudojama ne tik drabužių ar audinių gamyboje, bet ir lygiuojasi su tokiomis rankdarbių krytimis, kaip dekupažas ar skrebinimas. Dėka savo universalumo vilna yra vienas populiariausių audinių pasaulyje.