Fotografija – tai tam tikra technologija, padedanti užfiksuoti ir išsaugoti vaizdą mechaniniais, cheminiais ar skaitmeniniais būdais. Pats žodis „fotografija“ kilęs iš graikų kalbos ir pažodžiui verčiamas kaip „šviesos teptukas“.
Fotografijos istorija prasidėjo 1833 metais, kuomet anglas mokslininkas Foksas Talbotas ėmėsi eksperimentuoti bandydamas užfiksuoti vaizdą ant šviesai jautraus popieriaus. Pasiteisinus tokiam vaizdų fiksavimo būdui, fotografija viešai žinoma tapo 1839 metais.
Šių dienų fotografija gerokai skiriasi nuo pradinių fotografavimo būtų. Foto popierių keitė juostelės, fotografija tapo vis labiau prieinama žmonėms, na o dabar fotoaparatą turi kone kas antras žemės gyventojas.
Pirmieji fotografai Lietuvoje (Blondelis ir Rubinšteinas) fotografuoti pradėjo praėjus keliolikai metų nuo viešo fotografijos paskelbimo. Fotografijos pradžia Lietuvoje datuojama 1854 metais. O 1964 metais Vilniuje veikė jau net aštuoni paviljonai, kuriuose žmonės galėjo fotografuotis ir užsisakyti nuotraukas. Netrukus ši sritis išplito ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Kurį laiką fotografija buvo laikoma daugiau amatu, nei menu. Na ir iki šiol vyrauja du fotografų tipai – amatininkai ir menininkai. Nuotraukos tapo neatsiejamu dalyku žmonių buities, darbų ar portretų fiksavime. Be jų neapsieinama išduodant įvairius dokumentus, jos tapo vienu iš plačiausiai paplitusių būdų identifikuojant žmogaus tapatybę.