Kasdien vis labiau į mūsų gyvenimą įsisupa vertimai. Yra įvairios vertimų rūšys. Užsienio naujienos per televiziją, verstos prekių etiketės, perdainuota populiari kitataučio atlikėjo daina, užsienio rašytojo romanas – visa tai ir dar daugiau apima literatūrinis vertimas. Šis vertėjo atliekamas darbas vis dažniau yra apibūdinamas kaip menas. Juk ne kiekvienas vertėjas, o ką jau kalbėti apie eilinį asmenį, neapsiimtų tokio atsakingo darbo – perteikti kūrybinius, intelektinius ar akademinius darbus iš vienos kalbos į kitą.
Siekiant tapti geru literatūrinių kūrinių vertėju reikia daug skaityti įvairiomis, kurias žinote, kalbomis. Atliekant šios srities vertimus kalbos specialistams taip pat svarbu gebėti įžvelgti mintis parašytas tarp eilučių bei mėgti specifinio žanro ir temos kūrinius. Pavyzdžiui, vertėjas, kuris transformuojan iš lietuvių į slovakų kalbą pjeses, perskaityti šio žanro tiek publikuoti, tiek ir nepublikuoti darbai tikrai palengvintų vertimo procesą: būtų lengviau perprasti apsiimto versti kūrinio stilių, kontekstą, subtilybes ir kitus pjesių vertimo niuansus, prireiktų mažiau pastangų visa tai perteikti lietuvių kalba. Nemažiau svarbi yra ir kalba, į kurią atliekamas vertimas, ypač išlavinti rašymo įgūdžiai gimtąja kalba. Dauguma vertėjų versti gali tikį minėtą kalbą, nes tuomet yra daug lengviau išreikšti verčiamo teksto specifines detales. Neretai literatūros kūrinių vertimą atliekantys specialistai vadinami rašytojais, nes atlieka ne ką mažesnį kūrybinį darbą nei pats kūrinio autorius.
Išsilavinimas taip pat yra svarbus. Literatūros darbų, kaip ir kitų sričių vertėjams, būtinas filologinis išsilavinimas, kuris ne tik suteikia pasitikėjimo savo, kaip vertėjo, galiomis ir žinių apie užsienio kalbos gramatiką, sintaksę, sakinio struktūrą ir t.t., bet ir išlavina kalbos jausmą bei supažindina su įvairiais specialybės niuansais.
Ne ką mažesnį vaidmenį, atliekant literatūros kūrinių vertimą, vaidina ir informacija apie verčiamo kūrinio autorių ebi jo darbus. Autorių darbai yra tarsi jų vaikai, tad vertimo specialistams dažnai pagelbsti jų autobiografijos ir kitų parašytų kūrinių žinojimas: kada ir kur kūrinys buvo parašytas, kur gimė ir augo rašytojas, kas jį supo kūrybos metu ar skatino rašyti, kokius dar kūrinius jis yra parašęs ir t.t. Šios žinios išties palengvintų gero lingvisto darbą.
Kaip ir kiekviena profesija, taip ir vertėjo neatsiejama nuo vienokios ar kitokios rizikos. Tiek rašytojas kurdamas naują veikalą, tiek vertėjas versdamas jau sukurtą rizikuoja. Tam didžiausios įtakos turi kūrinio ar vertimo priimtinumas kitiems – tikslinei auditorijai. Dar senovės istorijos kronikos byloja apie nemažai pasmerktų rašytojų ir vertėjų, kurių kūriniai neįtiko valdžiai ar tautiečiams. Minimi ir darbai pradėję revoliucijas bei karus. Todėl ne tik rašytojai ar kūrėjai, bet net ir vertėjai turėtų pasidomėti ir nepamiršti, kokiai auditorijai bus pateiktas skaityti jų kūrybos darbas.
Ne vienas profesionalus lingvistas patvirtins, kad vieno teisingo ir idealaus vertimo nėra. Nuo pat vertimo darbų pradžios, nuo pirmos minutės, originalus tekstas ims keistis, nes specialistų atliekamas darbas yra ne pavienių žodžių vertimas, o viso kūrinio perpasakojimas perteikiant mintį, esmę, stilių, nuotaiką ir t. t. kita kalba, kitos kultūros atstovams. Žinoma, kartais verčiant tektą iš vienos kalbos į kitą yra nelengva rasti frazeologizmų, posakių ir pan. atitikmenį, tad vertėjas neretai panaudoja išnašas ar paaiškinimus.
Literatūros kūrinių vertimus dažniausiai užsako ir koordinuoja įvairios leidyklos – jos taip pat vaidina nemažą vaidmenį vertimo procese, tad už projektą atsakingi vertėjai turėtų kuo daugiau komunikuoti su užsakovais: tartis dėl su vertimu susijusių detalių, derėtis, reikšti savo nuomonę ir išklausyti į kitų, nes tik esant abipusiam vertėjo ir užsakovo bendradarbiavimui bus pasiektas optimaliausias rezultatas.
Siekiant palengvinti vertėjų atliekamą darbą yra įkurtos įvairios profesionalių vertėjų organizacijos, kurios ne skatina profesinį vertėjo tobulėjimą tariantis, diskutuojant, dalijantis patirtimi, kritikuojat ar kaip kitaip bendraujant su kolegomis, bet ir suteikia galimybę su jais rungtis įvairiuose vertimo konkursuose su specialiais apdovanojimais bei neįkainojama patirtimi.
Na, ir paskutinis dalykas padedantis vertėjui pasiekti geriausią rezultatą yra praktika. Koks vertėjas bebūtų, kokius tekstus beverstų, yra be galo naudinga skirti bent keletą minučių per dieną bet kokio teksto vertimui. Tokia lengva gebėjimų mankšta tikrai palengvins bet kokio vertėjo tolimesnius darbus.
Tiek grožinės literatūros darbų, tiek kitiems vertėjams yra svarbu mokėti užsienio, savo gimtąją kalbą, jų ypatybes ir niuansus bei turėti vidinio noro tobulėti.