Gyvename amžiuje, kai vis dažniau reikia atsigręžti į praeitį, o ne tik gyventi šia diena. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad istorijos ir archeologijos mokslai primiršti, iš tikro taip nėra. Net keli Lietuvos universitetai ruošia istorikus, o būsimi archeologai mokosi Vilniaus universitete. Archeologiniai tyrimai – tai tiesioginiai tyrinėjimai vietose, kuriose, manoma, galima surasti svarbių archeologinių liekanų. Naudojant specialius archeologinius metodus, kasinėjamos įvairios vietovės. Paprastai kasinėjamas tam tikras, kultūriniu vadinamas sluoksnis. Archeologai ieško ne tik vertingų senovę menančių radinių, bet ir paveldu laikomos senųjų statinių liekanos, pamatai, konstrukcijos, kažkada buvusių kompleksų dalys. Taip pat archeologiniai tyrinėjimai atliekami ir vietose, kuriose anksčiau galimai galėjo gyventi pirmykščiai žmonės, kur, kaip rodo duomenys, anksčiau galėjo stovėti tam tikri kultūriniai objektai ar paminklai. Archeologijos mokslas neapsiriboja vien žemės sluoksnio tyrimais – kartais archeologiniai tyrimai atliekami ir po vandeniu ten, kur galėjo būti gyvenvietės.
Taigi archeologų pagrindinis darbas – ne tik archeologiniai tyrinėjimai. Archeologai turi išsamiai aprašyti jau atliktus darbus tam, kad juos bet kada besidomintys žmonės galėtų perskaityti ir žinoti, ar tas vietas dar verta papildomai tyrinėti, ar jau viskas, kas tik įmanoma, jau buvo ištirta. Be to, reikia vesti kruopščią radinių inventorizaciją, apskaitą, tai yra sužymėti, ko, kiek, kada ir tiksliai kur buvo rasta. Jeigu daiktai yra materialūs, ne pastatai, ne griuvėsiai ar pamatai, daiktus reikia sutvarkyti. Dažnai po to, kai atliekami archeologiniai tyrinėjimai, radiniai yra specialiai užkonservuojami. Archeologai tinkamais būdais turi informuoti visuomenę, pateikti atliktų darbų išvadas, išsamius atliktų tyrimų duomenys.
Taigi nereikėtų manyti, kad archeologų darbas yra lengvas ir paprastas. Nuo 1992 metų Europos žemyno archeologių darbą reglamentuoja specialus priimtas dokumentas – Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencija. Archeologija kaip mokslas ir archeologiniai tyrimai suklestėjo gana vėlai. Ik XX amžiaus viduryje Europoje pradėta ieškoti objektų, kurie būtų verti tolimesnių tyrimų. Tik XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais suaktyvėjo teritorijų, tinkamų kasinėjimams ir tyrimams, paieška. Panašiai nuo to laiko pradėtos rengti ir archeologinės ekspedicijos. Tiesa, archeologų mėgėjų kasinėjimai vykdomi maždaug nuo XVII amžiaus pabaigos, taigi šis amatas iš esmės nėra toks jaunas. Šiandien archeologiniai tyrimai daugiausia atliekami universitetų, muziejų, tyrimų institutų darbuotojų, o, norint pradėti archeologinius tyrinėjimus, riekia gauti specialius leidimus. Tuomet į tam tikrus objektus rengiamos archeologinės ekspedicijos. Šiuo amatu jau užsiima ir privatūs asmenys, ne tik mokslininkai.