Man visada patiko G&G sindikato daina, muzika kuri saugo, kuri būtent taip apibūdina tokius žmones kaip aš savo eilute „nemėgstu aukso, visada buvau sidabras“. Iš ties, nematau savęs su auksine juvelyriška, man ji ne tik, kad nepatinka, bet ir netinka. Jaučiuosi kaip koks čigonas, kai dėviu auksą. Man jis, tiesiog negražus. Štai sidabriniai juvelyriniai dirbiniai yra visai kas kita. Net gi esu girdėjęs, kad jauni žmonės su auksine juvelyriška atrodo negražiai, gal iš tiesų, auksui reikia subręsti. Kuo žmogus vyresnis, tuo protingesnis ir vertingesnis, tai gal ir iš sidabro į auksą peraugti reikia laiko.
Beje, ne kiekvienam viskas tinka. Tarkim sidabrinė grandinėlė po kaklu, tampa nebemadinga, nes tokias dėvi dauguma treninguotų vaikinukų. Ir šeip, esu matęs kaip antikvariniais rūbais apsirengęs vaikinas, kuris neturi jokio skonio ir suvokimo kaip reikia rengtis, eina per miestą su iš tolo šviečiančia grandinėle pagaminta iš sidabro. Aišku, man neatkrito noras dėvėti savąją, kadangi aš ją nešioju jau septynis metus ir tai kone mano kūno dalis. Esu pratęs prie jos, ir kitaip negaliu, kai tik ją nusiimu jaučiuosi tuščias – nepilnos komplektacijos. Ir pažįstu nemažai žmonių kurie tiesiog negali gyventi be kokio nors žiedelio ar auskarų. Nežinau ar priprasti prie juvelyriškos yra gerai, bet žmonės jau tokie sutvėrimai, kurie įsikabina papuošalą ir be jo sunkiai save įsivaizduoja. Kaip tokį papuošalą surasti turbūt nėra niekam aišku. Tai daugiausia yra dovanoti daiktai, kurių pats nepirkai. Iš vis, juvelyriška kurią perki pats, nėra tokia brangi dvasiškai, kaip ta kurią gauni. Nežinau ar klystu sakydamas, bet tas brangaus metalo gabaliukas, tarsi simbolizuoja žmogų kuris jį tau įteikė. Pažiūrėkite į merginas kurios užsideda gražiausius savo papuošalus ypatingomis progomis, garantuoju, didžioji dalis jų yra dovanoti. Be to, nepamirškime, kad papuošalų dėvėti turėtume saikingai. Juokingai atrodo tie, kurie užsideda ką tik gali, kad tik atrodytų gražiau, tačiau šalia stovintys žmonės be papuošalų atrodo daug geriau.
Iš ties, juvelyriniai dirbiniai turėtų būti renkami kuo atsakingiau. Nes visų pirma jie brangūs ir juos žadame turėti ne vienerius metus, o visų antra tai tampa mūsų identiteto dalimis. Ne kiekvienas daiktas tinka žmogui, o ką jau kalbėti apie akimirkas, kai renkame papuošalus kitiems. Aš visada rinkčiausi merginą, kuri atrodo saikingai dėvinti papuošalus, o ne tą, kuri tarsi šarka visa blizga. Ne dėl to, kad jausčiausi labai neturtingas, bet tiesiog todėl, kad saulės šviesioje ji primintų lempą o ne žmogų. Galų gale, noriu pasakyti, kad kiekvienas mūsų papuošalas kažką išduoda ir apie mus pačius, tad rinkimės juos protingai.