Orai Palangoje ir Baltijos jūros įtaka

Orai

Taigi pasvarstykime, kokią įtaka daro Baltijos jūra populiariausiems paplūdimiams? Priklausomai nuo to ar vėjas pučia nuo jūros pusės, ar link jūros, keičiasi temperatūra, drėgmė, debesuotumas. Praeitais metais savo atostogas praleidau Palangoje. Kai atvykau į Palangą buvo gana šilta, švietė „auksiniai“ saulės spinduliai, tačiau netikėtai man paskambino pikta sesuo ir pranešė, kad orai Kaune pabjuro, pradėjo pilti, kaip iš kibiro, pakylo vėjas. Todėl susimaščiau, kodėl taip vyksta, kad vienoje Lietuvos dalyje gali mėgautis saule, o kitoje orai sugadina žmogui nuotaiką. Nutariau padaryti nedidelį eksperimentą apie kurį papasakosiu plačiau.

 Per tą laiką turėjau puikią galimybę stebėti, kaip jūra įtakodavo oro sąlygas. Pirmoje atostogų pusėje pučiant stipriam vėjui nuo jūros, termometro stulpelis rodė +18-19 laipsnių temperatūrą, retkarčiais trumpai lydavo, keletas dienų buvo saulėtų. Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad oro ir vandens temperatūra visą parą išlikdavo nepakitusi apie +18-19 laipsnių šilumos. Oras įšildavo nuo vandens, kitaip tariant nuo apačios kildavo į viršų. Savo matavimus atlikdavau elektroniniu termometru, kurio paklaida 0,1 ºC. Lietuvos sinoptikai prognozavo +15 ºC laipsnių nakties temperatūrą ir +22 ºC laipsnius  šilumos dienos metu. Tačiau jų išpranašauti orai visiškai nepasitvirtino. Tokia temperatūra nesikeisdavo poros kilometrų spnduliu nuo kranto, kartais netgi iki dešimties kilometrų. Tai įvykdavo dėl to, kad jūra užtikrino stiprią oro cirkuliaciją nuo vandens. Jeigu vandens temperatūra nepakito, nesikeitė ir oro. Jūros temperatūra pasikeičia per ilgesnį laiko tarpą, bet ne per parą, kaip pranašavo orų prognozė. Baltijos jūra niekada nesugebės įšilti per 24 valandas ir staigiai atšilti. Ji įšyla palaipsniui, maksimalią temperatūrą pasiekdama rugpjūtį, o minimalią vasario mėnesį.

Visai kas kita žemyninis klimatas, kurio temperatūra svyruoja daug dažniau. Kai vieną naktį oro temperatūra nukrito iki +14 ºC laipsnių, tada supratau, kad pasikeitė oro cirkuliacija iš jūros į žemyną. Lengviausia buvo numatyti, kad vyraujant oro cirkuliacijai žemyne, oro temperatūra šoktels iki rekordinių +26-27 ºC laipsnių. Šis reiškinys taip pat labai lengvai yra paaiškinimas, kai saulės spinduliai įšildo žemės paviršių, nuo jos sklindantis karštis sušildo orą.

Kitas svarbus orų faktorius yra santykinė oro drėgmė. Jeigu oras cirkuliuoja nuo žemyno, pastebėjau, kad tada temperatūra krenta. Priešingas atvejis yra tada, kai oro masės juda iš jūros pusės. Manau šį reiškinį netgi neverta aiškinti nes jis ir taip lengvai suprantamas.

Įdomius dalykus pastebėjau ir tarp debesuotumo. Jau per porą dienų buvo matomas didelis skirtumas, tarp debesuotumo prie jūros ir debesuotumo žemyninėje šalies dalyje. Skirtumas toks, kad stebėdamas debesuotumą virš vandens Palangos mieste, debesuotumas išlikdavo nedidelis, kai tuo tarpu toliau nuo jūros link sausumos pradėdavo formuotis kamuoliniai debesys. Šį reiškinį galima paaiškinti pasitelkiant fizikinę vandens teoriją, papraščiau tariant vandens temperatūros ir drėgmės taisyklę.

Pavyzdžiui, jeigu vanduo šaltas, dominuoja šaltos oro srovės, tai debesuotumas bus mažas arba jo visai nebus. Kitas pavyzdis, jeigu žemyne greitai kils temperatūra ir žemė bus karštai įšildyta saulės, tai danguje dominuos kamuoliniai debesys. Tokius ryškius skirtumus, tarp debesuotumo virš jūros ir žeminynės šalies dalies galima stebėti palydovinėse nuotraukose. Kaip matome iš išvadų, Baltijos jūra, turi didelę įtaką atskiriems meteorologiniams parametrams, kurie daugiausiai pasireiškia pakrantėse ir žemyno gilumoje. Tikiuos šiemet orai Palangoje mūsų nenuvils!