Kai mūsų man and van London atvažiavo ir susikrovė mūsų daiktus, pagaliau pajudėjome į tą seną namą. Manau, kad dažniausiai man with a van East London perkrausto žmones iš madingų vietų į kitus stilingus naujus butus. Bet mums Londone dar nesiseka gyventi taip gerai, todėl kraustytis dažnai tenka ir į pačius keisčiausius butus, būstus, apartamentus. Taigi, štai tokioje puikioje vietoje ir atsidūriau tada, kai persivežiau savo krūvas daiktų. Tačiau kas įdomiausia – ten radome tame name labai daug neiškraustytų spintų, rūsių ir daug turtų. Ko ten radom?
Ką radom spintose
Mums dabartiniai šeimininkai sakė, kad seniau čia gyveno Alzhaimeriu sirgęs vienas labai senas advokatas. Su jais juokauti nereikia, jeigu sako, kad negalima liesti daiktų, tai ir nelieti. Kitaip dar nuteis už ką nors teisme. Taigi, kol jis gyvas buvo, visos jo sukauptos per gyvenimą kolekcijos taip ir liko pas jį bute. Vėliau, po mirties, matyt vaikamsnebuvo išvis svarbu, ką daryti su tomis kolekcijomis, tai paliko viską tiesiog taip, kad žmonės galėtų, kai norės, kas norės, patys susirinkti patikusius daiktus. Kalbu apie tuos žmones, kurie tiesiog gyveno čia seniau prieš mus. O gal tai mes turėtume būti tie, kuriems metas kažką tokio išmokti daryti, kaip kad iškraustyti kitų žmonių daiktus.
Spintoje tame kambaryje, kuriame gyveno slaugės, tačiau kuris anksčiau buvo profesoriaus miegamasis, radome ištisas plokštelių, CD kompaktų ir knygų kolekciją. Neįtikėtina, kiek žmogus tokios kultūrinės ir meninės vertės objektųgali sukaupti per gyvenimą. Matydama nepraplėštus Dostojevskio knygų rinkinius, taip pat nepraluptas Mocarto irŠuberto plokšteles, supratau, kad tai jau tikrai buvo tapę savotiška manija, kai žmogus daiktus tiesiog kaupia dėl vardo, bet nepanaudoja. Aišku, kur tu ir panaudosi juos. Jeigu kaupi naujus patalynės komplektus, tai po 15 metų tau susidėvės turimas ir reikalingąjį panaudosi. Tačiau, jeigu kaupi knygas ar plokšteles, tai vargu, ar ši investicija tau išvis kada nors pravers.
Ką radom rūsiuose
Juokinga, kad rūsyje radome tikrą gyvenimo kvapą. Tarsi dar vakar čia tarnai būtų rengę puotas ir kažką vakavę,koncervacę. Ten radome pilnus stiklainius senų uogienių, kompotų, obuolių sulčių. Dalykų, kurių tai jau tikrai nesitikėjome rasti. Na, bet kai nuomojiesi butą, niekada nežinai, koks bus bagažas to buto spintose ar rūsyje.